- Suvalgykite mane. Agnes Desarthe. Mangez-Moi

<...>Man reikia uztvankos tarp saves ir saves. Kaip sulaikyti kylancius prisiminimus? Kaip atplesti samone nuo praeities?Ka daryti, kad niekas nepriminti, neliudintu, nebutu panasu? Kaip sunaikinti aida? Kodel visas gyvenimas yra nesiliaujantis grizimas atgal? Ir kodel klaidos visada tos pacios? Tarsi butume isimyleje savo kvailuma, nesugebejima daryti tai, ka reikia.
<...>Suprantu, kodel didieji mistikai gyvena skaistybeje. Jie neapsikrove. Neturi ne gramo balasto ir lekia pirmyn. jokio nukrypimo nuo kelio, jokiu suletinimu, tiesiai i tiksla. Bet i koki tiksla? Kaip gyventi be meiles perspektyvos? Kaip niekada nenukreipti zvilgsnio nuo horizonto? o, kaip bijociau mirties jei tureciau stai taip, be nukrypimu, be didziules kliuties - aistros - lekti tiesiai i pragara! Uz ko kabintis? Galvoju apie nutiesta virs nebuties tilta, vedanti i amzinybe, vis pranosktanti meno kurini, kuri vien meile gali pastatyi. Ka Benas sugalvojo, kas padeda perzengti nepastebimus ir svaiginncius kasdienybes tarpeklius?
<...>Pamirsau pavadinimus, autorius ir siandien atmintyje islikusi tik Alisa, kuri stengiasi isspresti keblia laiko ir erdves misle: turi tapti zemesne, kad ieitu pro mazytes dureles, bet kai susitraukia, prisimena, kad rakta pamirso ant keturis kartus uz save didesnes spinteles, taigi jai vel reikia issitiebti, kad atitaisytu klaida. As taip pat niekada nebunu reikiamo ugio.
<...>Ir naktyje yra dienos. Neapykanta, kuria jauciame seniau myletam zmogui, neturi nieko bendra su kitomis neapykantomis. Ja maitina buvusi meile.
Guliu viena nepazistmoje lovoje. Jauciu begline vienatve kaip vaikas, kuris atsibunda svetimuose namuose. Cia atnese meiganti. Nezino, keino rankos ji ankti pagulde, kieno sypsena pasitiks nubudusi, nezino, kokie ziu namu pprociai ir nedrista keltis is baimes pazadinti kitus.