18.8.09

- Alessandro Baricco - Novecento

Ora tu pensa: un pianoforte. I tasti iniziano. I tasti finiscono. Tu sai che sono 88, su questo nessuno può fregarti. Non sono infiniti, loro. Tu sei infinito, e dentro quei tasti, infinita è la musica che puoi suonare. Loro sono 88, tu sei infinito. Questo a me piace. Questo lo si può vivere. Ma se tu, ma se io salgo su quella scaletta, e davanti a me si srotola una tastiera di milioni di tasti, milioni e miliardi di tasti, che non finiscono mai, e questa è la verita', che non finiscono mai e quella tastiera è infinita... Se quella tastiera è infinita, allora su quella tastiera non c'è musica che puoi suonare. Tu sei seduto sul seggiolino sbagliato: quello è il pianoforte su cui suona Dio. Cristo, ma le vedevi le strade?
solo le strade. Ce n'è a migliaia, come fate voi laggiù a sceglierne una, a scegliere una donna, una casa, una terra che sia la vostra, un paesaggio da guardare, un modo di morire. Tutto quel mondo, quel mondo addosso che nemmeno sai dove finisce e quanto ce n'è.
Dabar isivaizduok: fortepijonas. Klavisu pradzia. Klavisu pabaiga. Zinau, kad ju 88, nieks neuzgincys. Ne begaliniai jie. Tu, begalinis, tu, ir tuose klavisuose muzika begaline, kuria sugroji. Ju 88. Tu esi begalinis, Stai kas man patinka.Ta gali patirti. Bet jei tu/Bet jei as islipsiu nuo sio laiptelio, o priesas mane drieksis milijonu klavisu klaviatura, milijonu, milijardu /Milijonai, milijardai klavisu, jie niekad nesibaigia, ir tikra teisybe, kad niekad nesibaigia, nes begaline si klaviatura /Jei si klaviatura begaline, tuomet /Sioje klaviaturoje neslypi muzika, kuria galetum groti. Ne i savo vezima isedai: siuo fortepijonu skambina Dievas /
Jezau, bet ar tu matei kelius? /Maciau, ju tukstanciai, kaip jus ten issirenkat savaji /Issirenkat moteri /Namus, zeme, kuri butu jusu, peizaza, kad ziuretum i ji, ir buda, kaip numirti /Tas visas pasaulis ant peciu, ir net nenutuoki, kur jis pasibaigia

- No olvides a volver.

Ven.
Ven y deja que te ame.
Ven, prometo abrazarte mucho
Confieso que al despertar de madrugada, por unos instantes, rebusco en mi cabeza mil excusas que dar para no tener que separarme de ti.

5.8.09

- Porque sentir siempre es preferible...

Entre la pena y la nada,
elijo la pena...

William Faulkner
"Las palmeras salvajes"

- Lituania en Buenafuente!/ Lietuva Ispanijos televizijoj


Buenafuente - labai populiari cia jumoro laida, rodoma velai vakarais. Romero - vienas is ju jumoristu. Jiems atsiute kazkas is Lietuvos zurnala, kur kryziazodi susidelioja jo pavarde. Del to jiems labai smagu ir linksma, kad net Lietuvoj ji zino. Tikrai labai linksma laida,net as juokiuosi:)

- Lithuania in TravelChannel

Snoopy con su mejor amigo pajarito