Dance me to the end of love...

I've gone to find myself

Pasiilgau...
tos jaunatviškos euforijos, be alkoholio, kai visas paskęsti šokio ritme (o pasaulis nustoja egzistuoti)... Pasimatymų jaudulio. .
.... pasiilgau...tikejimo...tikejimo zhmonemis, MEILE (butent tokia, ish didzhiosios raides), pasiilgau spinduliuku pojuchio tada, kai shypsausi...
Pasiilgau zinojimo, kad galiu viska - uzhtenka tik panoreti...svaigulio, kai rodos, atsispirsi nuo zhemes ir nuskrisi...ir dar - pasiilgau saules...
....PASIILGAU to nepaprasto laisves, erdves ir galios pajutimo, kai rodos, SEDI SAU ANT PASAULIO KRASTO, zemyn nukores kojas, ir ziuri is auksto, visa ji zvilgsniu aprepdamas
.....aš pasiilgau visko, kas gera
Pasiilgau..... to jausmo, kai viskas dar ateity, dar bus...

- baidares

* upe Lakaja. june'07

Yra du vakaru tipai: vakaras vienisas ir vakaras dviese.

p.s. o gal - vienisas vakaras dviese?
Keli patogus gyvenimo kartu aspektai: jam gali nesišypsoti, gali sėdėti nekalbėdama – nieko nenutiks; gali be įžangų pasipasakoti dienos įvykius, prisiglausti naktį, skambinti “nesilaužydama”, kai norisi; kai nėra kas veikti, galima „suvalgyti” laiko perteklių, pavyzdžiui, mylintis arba kepant sumuštinius su sūriu; gali perkelti dalį rūpesčių ir galų gale paburbėti, kai norisi... Gali skustis kojas nė kiek nesidrovėdama jo žvilgsnio, užmigti ant jo kelių, gali paprašyt sutepti tau sumuštinių ar išvesti šunį pasivaikščioti, drąsiai gali paprašyt patylėti. Kartais ir tai yra gerai.
Ir galų gale nieko nėra geriau už savaitgalio rytus, praleistus dviese lovoje prieš televizorių.
už visus „kada griši” ir „kur esi”,
už jausmą, kai VISI namuose,
už tą „parnešk ką nors skanaus”,
už du puodelius rytines kavos, už sedejimą vienas priešais kitą…tyliai,
už nepasitikejimo kupinus „ar skanu”,
už drovu raudoni, kai pirmakart dviese einate pirkti dvigules lovos,
už pasivaikščiojimus, nes laikaisi už jo rankos,
už vakara kopose, kai, vydamas šalin juros vesa, apgaubia tave savo šiltu megztiniu,
už vakarus, kai nera kas veikti, kai iš nuobodulio gurkšnojamas vynas susuka galvas, grotuvas suka kompaktą ir jis pakviečia šokio…
už rože, kuri sudžiuva, – taip ja džiaugiesi! Ir lauki kitos. Kada nors...
Tik praradusi ivertini, kad labiausiai vykę tie gabalai, kur nuobodu... Prisiminimu dežutes pilnos ne aistros scenu, o ramaus šalia miegančiojo šnopavimo.
*Fuente: ,,Plonyte pasirinkimo linija" Egle Raceviciute.

Love&poetry

Kai mano rankai gera tavo rankoj,
Maža žvaigžde ramiai danguj užmiega,
Ir nezinai, ka tau apie save papasakot,
Ką apie meile, pasakas, ką apie nieka.
Nebent kaip tirpsta žodžiai tau i delna,
kaip mūsu žvilgsniai trupanti pasauli
išgelbes, pražudys – kas žino?
-kaip (džiaugsmo) ašaros i taure vyno,
kaip atsibus maža žvaigžde nustebus,
nes tavo rankai mano rankoj gera.“
Vitalija iš Vilniaus