solo le strade. Ce n'è a migliaia, come fate voi laggiù a sceglierne una, a scegliere una donna, una casa, una terra che sia la vostra, un paesaggio da guardare, un modo di morire. Tutto quel mondo, quel mondo addosso che nemmeno sai dove finisce e quanto ce n'è.
Dabar isivaizduok: fortepijonas. Klavisu pradzia. Klavisu pabaiga. Zinau, kad ju 88, nieks neuzgincys. Ne begaliniai jie. Tu, begalinis, tu, ir tuose klavisuose muzika begaline, kuria sugroji. Ju 88. Tu esi begalinis, Stai kas man patinka.Ta gali patirti. Bet jei tu/Bet jei as islipsiu nuo sio laiptelio, o priesas mane drieksis milijonu klavisu klaviatura, milijonu, milijardu /Milijonai, milijardai klavisu, jie niekad nesibaigia, ir tikra teisybe, kad niekad nesibaigia, nes begaline si klaviatura /Jei si klaviatura begaline, tuomet /Sioje klaviaturoje neslypi muzika, kuria galetum groti. Ne i savo vezima isedai: siuo fortepijonu skambina Dievas / Jezau, bet ar tu matei kelius? /Maciau, ju tukstanciai, kaip jus ten issirenkat savaji /Issirenkat moteri /Namus, zeme, kuri butu jusu, peizaza, kad ziuretum i ji, ir buda, kaip numirti /Tas visas pasaulis ant peciu, ir net nenutuoki, kur jis pasibaigia
No comments:
Post a Comment