p.s. o gal - vienisas vakaras dviese?
Keli patogus gyvenimo kartu aspektai: jam gali nesišypsoti, gali sėdėti nekalbėdama – nieko nenutiks; gali be įžangų pasipasakoti dienos įvykius, prisiglausti naktį, skambinti “nesilaužydama”, kai norisi; kai nėra kas veikti, galima „suvalgyti” laiko perteklių, pavyzdžiui, mylintis arba kepant sumuštinius su sūriu; gali perkelti dalį rūpesčių ir galų gale paburbėti, kai norisi... Gali skustis kojas nė kiek nesidrovėdama jo žvilgsnio, užmigti ant jo kelių, gali paprašyt sutepti tau sumuštinių ar išvesti šunį pasivaikščioti, drąsiai gali paprašyt patylėti. Kartais ir tai yra gerai.
Ir galų gale nieko nėra geriau už savaitgalio rytus, praleistus dviese lovoje prieš televizorių.
už visus „kada griši” ir „kur esi”,
už jausmą, kai VISI namuose,
už tą „parnešk ką nors skanaus”,
už du puodelius rytines kavos, už sedejimą vienas priešais kitą…tyliai,
už nepasitikejimo kupinus „ar skanu”,
už drovu raudoni, kai pirmakart dviese einate pirkti dvigules lovos,
už pasivaikščiojimus, nes laikaisi už jo rankos,
už vakara kopose, kai, vydamas šalin juros vesa, apgaubia tave savo šiltu megztiniu,
už vakarus, kai nera kas veikti, kai iš nuobodulio gurkšnojamas vynas susuka galvas, grotuvas suka kompaktą ir jis pakviečia šokio…
už rože, kuri sudžiuva, – taip ja džiaugiesi! Ir lauki kitos. Kada nors...
Tik praradusi ivertini, kad labiausiai vykę tie gabalai, kur nuobodu... Prisiminimu dežutes pilnos ne aistros scenu, o ramaus šalia miegančiojo šnopavimo.
*Fuente: ,,Plonyte pasirinkimo linija" Egle Raceviciute.
No comments:
Post a Comment