DU LAGAMINAI SNIEGO

Zmogus, norintis islikti amzinai jaunas, turetu issaugoti ne savo garbanas ir usu, o vienatve. Tokia, kokia ji budavo pries dvidesim metu, su desperatiskais bandymais keisti pasauli, perdislokuoti jo zenklus, atverti tai, kas uzrakinta, ir uztrenkti tai, kas neprasytai atsivere. <...> todel tiesiog stoviu prie lango, zvelgiu i pietuose kybanti Oriona ir zinau, kad kada nors visa issiugdyta savisauga dar bus trumpam pramusta, dar bus kaip nors visai studentiskai liudna..

KESTUTIS NAVAKAS. Ese is rinkinio DU LAGAMINAI SNIEGO
http://www.tekstai.lt/component/content/article/31-navakas-kestutis/1769-kestutis-navakas-du-lagaminai-sniego

Tada, zinoma, elgiames kaip kasdien: suskilusia gelda statome i kampa ir plikome ziupsni arbatos ir tarsi jos siluma mumyse plinta pojutis, jog vienu sakiniu neasakytame ir vienu pirstu neparodytame pasaulyje gyventi geriau.
Diena ir ateina kaip tuscias lapas, naujai isigyta uzrasu knygele.. Bet tik trumpam. Gimei ne siryt, tad netruks islisti ansktesnes dienos su savais kontekstais, tekstais bei telefonais.

MY SIS about the same book :
 http://agnute.blogspot.no/2010/11/du-lagaminai-sniego-k-navakas.html