*Po keturiasdesimtmecio, kai ka nors isgyvename, vis pagalvojame, kad gal tai paskutinis kartas. Vis delto isistikinimas, kad gal jau nugyventa puse gyvenimo, siek tiek pakoreguoja elgesi. Jei buciau dvidesimcia metu jaunesnis, galbut manes cia net nebutu.*Mylejau ir buvau mylimas, bet niekada to nebuvo vienu metu.
*Brangioji, as visada tave mylesiu, tu esi man skirta, taciau noriu myletis su kitomis moterimis, tik gal liausiesi knistis po smuklmenas ir skaityti mano elektroninius laiskus. Tu gali daryti ta pati, visiskai to nedraudziu, netgi priesingai, mane jaudina, kad taves geidzia kiti vyra <...>. Tu manes nemyli, tiesiog nori, kad tau priklausyciau, o tai ne tas pats. Jei mane myletum taip, kaip sakai, noretum, kad patirciau malonuma, - su tavim ar be taves, as irgi tau to linkiu - su manim ar be manes. Busiu priverstas tave palikti del sios kvailos, taciau labai svarbios priezasties: man reikejo liesti ir kitu kunu, kad isitikinciau, jog pirmenybe teikiu tavajam. <...> Paziurek i mane - daugiau
manes nepamatysi. Tu ka tik mane praradai, nes norejai, kad tau priklausyciau.
p.s. Originalus knygos virselis man patinka labiau:)
No comments:
Post a Comment