- gyvenimas po dievo.

*Kol esi jaunas, visada jauti, kad gyvenimas dar neprasidejo – kad “gyvenimas” turi prasideti kuta savaite, kita menesi, kitais metais, po atsotogu – zodziu, kada nors. Taciau paskui tu tampi vyresnis, o numtytas gyvenims taip ir neprasideda…

When you're young, you always feel that life hasn't yet begun--that 'life' is always scheduled to begin next week, next month, next year, after the holidays," and it's true. It's tempting to consider, for example, what may have happened differently had this reviewer read that line earlier in life. Suddenly you're old and the scheduled life didn't arrive.
**Ji paklause:
- Zmogus pirmakart isimyli tik viena vieninteli karta, ar ne?
Ir as jai atsakiau:
- Na, tu bent jau turejai tokia proga. Daugelis jos dar tebelaukia.

*Ji sake prisimenanti viena dalyka is jaunystes – ji prisimena, kad pasaulis buvo pilnas stebuklu, o gyvenimas atrode lyg stebuklingu akimirku verinys, viena po kitos atsiverianciu paslapciu ir del to ji jautesi transe. O dabar ji nebezino kaip susigrazinti ta stebuklo pojuti.
*Kiekvienas is musu kasdien isgyvena nors kelias trumpas akimirkas, kurios paveikia mus siek tiek stipriau nei kitos – tai glai buti isgirsts zodis, istringantis I galva, ar nereiskmingas atsitikimas, nors trumpam priverciantis isslysti is savo kiauto <…>. Jei mes uzrasytume isas tas trumpas akimirkas i blonknota ir paskui paskaitytume po keleto menesiu, pamatytume, kad toje istorijoje galima isvelgti tam tikrus desningumus. Mes suvoktume, kad savo viduje gyvenam visiskai kita gyvenima, apie kuri ne neitariam. Taigi gal butent sios trumpos nebylios akimirkos ir yra tikrieji ivykiai, is kuriu susideda musu gyvenimo istorija.