As tokia lengvatike, bendraudama su zmonemis tikiu, kad jie linki man gero, ir jiems uzpuolus nesu pasirengusi gintis.
Ant svetaines stalo vazoje pamerktos nukarusios apvytusios lelijos, neilgai jos laikesi, vadinasi, kaip sakydavo mano mama, dovanotos be meiles, visada taip sakydavo, kai geles greit nuvysdavo.
<...>Isivaizduok, jei zmonems tikrai rupetu svarbus dalykai, o ne kaukstelejimas ar ranka, nemanau, kad jie suvokia, kiek daug gali iskesti zmogaus kunas, dvasia - visai kas kita, bet zmonems atrodo, kad dvasia yra pastovus dydis, neveikiamas aplinkos, sprendziant is to, kaip jie elgiasi su kitais, matyt, tokia ju samprata, kitaip negaleciau paaiskinti.
* Marita Fossum 'Isivaizduok'
No comments:
Post a Comment